- lelioti
- lelióti, -iója, -iójo 1. tr. Tr vyti, varyti, baidyti ką su riksmu, šūkavimu, alioti, tulioti: Žmonys vilkus lelió[ja] iš miško Brs. Pasiutusį šunį leliója Vv. 2. intr. šūkauti, rėkauti (norint ką nuvyti): Vilką pamatę, žmonės lelioja Tr. Kur jis čia beeis, kad ir vaikai, jį pamatę, pradeda lelióti Jnšk. 3. tr. Rdd, Bgs barti, plūsti, uiti, rieti: Vagį iš tolo visi leliója Žl. Močia lelioja ir lelioja savo vaikus Pg. Kap pradėjo leliot, tai užsikimšk ausis ir lėk, kur akys neša Mrs. Visų leliojamas vaikšto vienas Rm. | Mierzyńskis Grunau'ą lelioja (puola, smerkia) labiausiai užu „Christiano Kroniką“ LTI344(K.Būg). Leliójamas (ujamas, peikiamas, puolamas, niekinamas) posakis NdŽ. Leliojamas terminas K.Būg. 4. intr. kalbėti, plepėti, skelbauti: Jau žmonės pradėjo lelióti, kad iš jos nieko nebus – nepasveiks Plut. 5. intr. džiūgauti, triumfuoti: Lietuviai su dideliu grobiu pargrįžo laimingai leliodamys į Kernavą S.Dauk. \ lelioti; aplelioti; išlelioti; nulelioti; prilelioti; sulelioti
Dictionary of the Lithuanian Language.